Bio
KU MF (Klaipėdos universiteto Menų fakulteto) folkloro ansamblis – klubas „Auksodis“ laukia visų norinčių dainuoti senųjų dainų ir tęsti senųjų protėvių tradicijų.
Ansamblis įkurtas 1982 m. Jam vadovauja menų fakulteto dėstytoja docentė, etnomuzikologė, liaudies dainų atlikėja Rūta Vildžiūnienė.
Ansamblyje buriasi savo šaknų ir tradicijų nepamiršę, arba jas atrandantys žmonės, daugiausia menų fakulteto studentai, tačiau narių sudėtis nuolat keičiasi, ateina ir jaunesnių ir vyresnių.
Auksodžio vardas reiškia pastovumą ir nuolatinį kitimą: „Sodas“ auga, sužysta, nokina vaisius ir juos išbarsto... Taip pat šaknis "auk-" siejasi su aukojimu ir pasiaukojimu. Galima įžvelgti ir aukso sodą. Pagrindinė pavadinimo esmė ir yra Auksodžio įvairialypiškumas.
Auksodiečiai prisiliečia prie seniausio, vertingiausio ir gražiausio lietuvių tautinės kultūros sluoksnio.
Ansamblis – klubas:
mokosi lietuvių autentiškų senųjų kalendorinių apeiginių, karo, laisvalaikio dainų, žaidimų ir šokių;
švenčia senąsias paprotines lietuvių šventes (metų virsmus);
rengia išvykas į Žemaitijos (ir ne tik) senuosius piliakalnius, šventvietes, senovinius kapinynus, užmirštamus kultūros židinius;
domisi lietuvių istorija, senąja mitologija ir joje slypinčia išmintimi, papročiais, organizuoja ekspedicijas į kaimo vietoves ir renka senąsias dainas bei kitą muzikinį paveldą;
organizuoja įvairią kultūrinę veiklą: seminarus, vakarones, stovyklas, koncertus ir kitokius renginius;
Dalyvauja festivaliuose, koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Suomijoje, Rusijoje, Kazachijoje, tris kart Švedijoje, Italijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur...
nariai kartu leidžia ir laisvalaikį, vakaroja, periasi pirtyse, bendrauja
Išėję auksodiškiai kuria savo ansamblius (ypač daug jų Žemaitijoje): Plungėje, Skuode, Mosėdyje, Plateliuose, Šateikiuose, Birštone, Neveronyse, Panevėžyje...
Ansamblis turi išleidęs kompaktinę plokštelę „Saula sodų sadina“. Plokštelėse įvairaus žanro visų regionų dainos nuo žemaičių iki aukštaičių sutartinių, taip pat puikiai atliktų solinių Rūtos Vildžiūnienės dainų.
Auksodžio medis įprasminantis pasaulį ir laiko ratą. Rato pagrindą sudaro kryžius nurodantis metų virsmus: viršutinė kryžma Rasos, Kupolinės arba Joninės (vasaros saulėgrįža), apatinė kryžma žiemos saulėgrįža (Kalėdos, Kūčios). Šoninės kryžmos rodo lygiadienius. Stipinai - žaliuojančios šakelės reiškiančios gyvybės esmę lietuvių tradicijose. Ratą gaubia tamsusis ir šviesusis laikas. Apačioje pusmėnulis gaubiantis ratą, kuris pats savaimę primena saulę - nuoroda į dangų, iš kurio ateina visas gėris.
Taip pat šis ženklas primena visatos medį, įsišaknijusį laike. Pats medis dalija erdvę į keturias dalis - tai keturios pasaulio šalys, ir to pasaulio centre yra žmogus.
Ansamblis įkurtas 1982 m. Jam vadovauja menų fakulteto dėstytoja docentė, etnomuzikologė, liaudies dainų atlikėja Rūta Vildžiūnienė.
Ansamblyje buriasi savo šaknų ir tradicijų nepamiršę, arba jas atrandantys žmonės, daugiausia menų fakulteto studentai, tačiau narių sudėtis nuolat keičiasi, ateina ir jaunesnių ir vyresnių.
Auksodžio vardas reiškia pastovumą ir nuolatinį kitimą: „Sodas“ auga, sužysta, nokina vaisius ir juos išbarsto... Taip pat šaknis "auk-" siejasi su aukojimu ir pasiaukojimu. Galima įžvelgti ir aukso sodą. Pagrindinė pavadinimo esmė ir yra Auksodžio įvairialypiškumas.
Auksodiečiai prisiliečia prie seniausio, vertingiausio ir gražiausio lietuvių tautinės kultūros sluoksnio.
Ansamblis – klubas:
mokosi lietuvių autentiškų senųjų kalendorinių apeiginių, karo, laisvalaikio dainų, žaidimų ir šokių;
švenčia senąsias paprotines lietuvių šventes (metų virsmus);
rengia išvykas į Žemaitijos (ir ne tik) senuosius piliakalnius, šventvietes, senovinius kapinynus, užmirštamus kultūros židinius;
domisi lietuvių istorija, senąja mitologija ir joje slypinčia išmintimi, papročiais, organizuoja ekspedicijas į kaimo vietoves ir renka senąsias dainas bei kitą muzikinį paveldą;
organizuoja įvairią kultūrinę veiklą: seminarus, vakarones, stovyklas, koncertus ir kitokius renginius;
Dalyvauja festivaliuose, koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Suomijoje, Rusijoje, Kazachijoje, tris kart Švedijoje, Italijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur...
nariai kartu leidžia ir laisvalaikį, vakaroja, periasi pirtyse, bendrauja
Išėję auksodiškiai kuria savo ansamblius (ypač daug jų Žemaitijoje): Plungėje, Skuode, Mosėdyje, Plateliuose, Šateikiuose, Birštone, Neveronyse, Panevėžyje...
Ansamblis turi išleidęs kompaktinę plokštelę „Saula sodų sadina“. Plokštelėse įvairaus žanro visų regionų dainos nuo žemaičių iki aukštaičių sutartinių, taip pat puikiai atliktų solinių Rūtos Vildžiūnienės dainų.
Auksodžio medis įprasminantis pasaulį ir laiko ratą. Rato pagrindą sudaro kryžius nurodantis metų virsmus: viršutinė kryžma Rasos, Kupolinės arba Joninės (vasaros saulėgrįža), apatinė kryžma žiemos saulėgrįža (Kalėdos, Kūčios). Šoninės kryžmos rodo lygiadienius. Stipinai - žaliuojančios šakelės reiškiančios gyvybės esmę lietuvių tradicijose. Ratą gaubia tamsusis ir šviesusis laikas. Apačioje pusmėnulis gaubiantis ratą, kuris pats savaimę primena saulę - nuoroda į dangų, iš kurio ateina visas gėris.
Taip pat šis ženklas primena visatos medį, įsišaknijusį laike. Pats medis dalija erdvę į keturias dalis - tai keturios pasaulio šalys, ir to pasaulio centre yra žmogus.
