Antanas Šabaniauskas

Antanas Šabaniauskas (1903 m. gruodžio 20 d. Jurbarke - 1987 m. vasario 9 d.,

palaidotas Rokantiškių kapinėse) – Lietuvos estrados dainininkas.

Atminimo lenta Vilniuje, Pilies g. 10Dainavimo pradėjo mokytis pas Jurbarko

katalikų bažnyčios vargonininką Joną Pocių. Pas jį mokėsi kol baigė Jurbarko

progimnaziją. A. Šabaniauską motina augino viena ir lėšų leisti į mokslus

neturėjo. JAV gyvenusi motinos sesuo suteikė materialinę paramą. A.

Šabaniauskas nuvykęs Italijon, sėkmingai įstojo į saleziečių kongregacijos

katalikų vienuolyną Estės mieste. Po dvejų metų A. Šabaniauskas persikėlė

mokytis į Veroną. Čia giedojo katedros chore, mokėsi solinio dainavimo pas D.

Andželinį. 1927 m. maestro grįžo atgal į Lietuvą. Muzikologas V. Venckus

teigia, kad tolimesnį maestro likimą nulėmė atsitiktinumas. Plaukiant laivu iš

Jurbarko į Kauną A. Šabaniauskas uždainavo "Tykiai, tykiai Nemunėlis teka". Jį

pastebėjo ir stoti į operos chorą pakvietė tuometinis Valstybės teatro dramos

režisierius Borisas Dauguvietis.

Plokštelių įrašai

Populiarumą A. Šabaniauskui atnešė įrašytos plokštelės. Laisvu nuo repeticijų

metu jis dainavo A. Mikulskio vadovaujamame oktete. 1931 m. anglų kompanija

„Columbia“ atvyko įrašyti keletą šio kolektyvo atliekamų dainų. Įrašų metu

pastebėję A. Šabaniauską kompanijos atstovai pasiūlė jam įrašyti keletą

plokštelių. 1933 m. „Columbia“ firmoje jis įrašė pirmąsias 12 plokštelių, į

kurias pateko 24 populiarūs šlageriai. Jam akomponavo kompanijai „Columbia“

priklausantis orkestras. Antrą kartą A. Šabaniauskas Londone 1937 m. įrašė 10

plokštelių, su 20 populiarių šlagerių ir vieną plokštelę su 4 liaudies dainom.

Paskutines 5 plokšteles maestro įdainavo 1938 m. Kopenhagoje.

Koncertinė veikla

Nuo 1927 m. rudens A. Šabaniauskas pradėjo profesionalaus dainininko karjerą.

Pirmus metus dainavo chore. Vėliau pasirodė pirmieji epizodiniai vaidmenys

operose - D. Verdžio Traviata, M. A. Šarpantjė Luiza.

Iki Antro pasaulinio karo A. Šabaniauskas dainavo „Metropolio“, „Versalio“

restoranuose. Kauno radijo stotis grojo jo dainuojamas dainas. 1946 m.

persikėlęs į Vilnių jis dainavo Filharmonijoje, Operos ir baleto teatre.

Po koncerto Rokiškyje parašytas skundas į laikraštį Tiesa buvo pretekstas

atleisti maestro iš Filharmonijos. 1988 m. išleistoje Tarybų Lietuvos

Enciklopedijoje rašoma, kad A. Šabaniauskas iki 1950 m. dar dirbo LTSR operos

ir baleto, o nuo 1950 m. iki 1960 m. Filharmonijos choro artistu. Nuo 1960 iki

1972 m. maestro viešai nedainavo.

Sugrįžimas

Į Lietuvos estrados sceną A. Šabaniauskas grįžo 1971–1972 sandūroje. Po ilgos

pertraukos A. Šabaniauskas uždainavo "Dainavos" naktiniame bare sutinkant

naujuosius 1972 m. Nuo tada estrados solisto karjera daugiau nenutrūko.

Dainavo „Dainavos“ ir “Šaltinėlio“ restoranuose. 1983 m. gruodį buvo surengtas

paskutinis 80-tį šventusio A. Šabaniausko koncertas Jurbarko publikai. Po

sunkios ligos A. Šabaniauskas mirė 1987 m. vasario 9 d. Palaidotas Rokantiškių

kapinėse. 1989 m. Jurbarke esančioje maestro sodybvietėje atidengta paminklinė

lenta. Po pusmečio Rokantiškių kapinėse buvo pastatytas skulptoriaus J.

Narušio sukurtas paminklas. Nuo 1990 m. įsteigta A. Šabaniausko vardo premija.

Šios premijos laureatais yra tapę Janina Miščiukaitė, Stasys Povilaitis,

Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Nijolė Ščiukaitė, Vytautas Kernagis, Viktoras

Malinauskas, Ona Valiukevičiūtė, Birutė Petrikytė, Edmundas Kučinskas, Aleksas

Lemanas. Paskutinioji premija įteikta Alfonsui Jaruliui.