Bio
"Van Halen" yra amerikiečių hard rock grupė, kuri susikūrė 1972 metais.
Septintajame dešimtmetyje Van Halen'ų šeima emigravo iš Nijmegeno, Olandijos į Pasadeną Kalifornijoje. Eddie ir Alex'o tėvas Jan'as Van Halen'as buvo kvalifikuotas saksofonistas ir klarnetininkas (jis netgi atliko savo partiją 1982-ųjų albume "Diver Down", dainoje "Big Bad Bill (Is Sweet William Now)"). Jan'as paskatino savo sūnų meilę muzikai. Ir vyresnysis brolis Alex'as ir jaunesnysis Eddie'is jau vaikystėje mokėsi groti pianinu. Kai vaikai paaugo, Alex'as pradėjo mokytis groti flamenko gitara, o Eddie'is - būgnais. Kol Eddie'is nešiojo laikraščius, kad galėtų susimokėti už savo būgnus, vyresnėlis Alex'as prisėdo prie būgnų. Grįžęs Eddie'is išgirdo brolį grojant dainą "Wipe Out" ir nujautęs jo talentą sutiko apsimainyti instrumentais.
Kol lankė pradinę ir vidurinę mokyklą broliai buvo įkūrę keletą grupių, pavadinimais "The Trojan Rubber Company," "The Broken Combs," ir "The Space Brothers". Būdami paaugliai jie įkūrė grupę "Mammoth", kurioje Eddie'is buvo pagrindinis vokalistas, grojo gitara, Alex'as būgnais, o Mark'as Stone'as bosine gitara. 1974-aisiais Stone'as buvo pakeistas Michael'u Anthony'iu, kuris tuo metu grojo grupėje "Snake". Grupė dar neturėjo vokalisto, todėl Anthony'is ir Eddie'is dainavo vokalo partijas.
1973-iaisiais David'as Lee Roth'as pradėjo nuomoti grupei patalpas. Tuo metu Roth'as dainavo "Mamoth" kokurentų grupėje. Eddie ir Alex'ui įgryso mokėti David'ui pinigus ir 1974-aisiais jie pakvietė jį dainuoti į savo grupę. Sužinojęs, kad Los Andžele yra dar viena grupė, pavadinimu "Mamoth", Roth'as pasiūlė grupės pavadinimą pakeisti į "Van Halen" (dar buvo apsvarstytas ir "Rat Salade" pavadinimo variantas). Savo biografijoje David'as Lee Roth'as rašė: "Pamaniau, kad "Van Halen" skamba kaip Santana, todėl man tai patiko."
Grupė pradėjo groti gerai žinomuose Los Andželo naktiniuose klubuose, kaip pavyzdžiui "Whisky A Go-Go". 1976-aisiais, laimingo atsitiktinumo dėka, "Van Halen" pasirodymą pamatė grupės "Kiss" bosistas Gene'as Simons'as. Susižavėjęs grupe jis finansavo pirmojo grupės įrašo demo įrašymą. Šiam įrašui patekus į blogas rankas, "Van Halen" neturėjo gaimybės jo sėkmingai išleisti. Grupė tęsė koncertavimą klubuose ir susipažino su Marshall'u Berle'iu (garsaus komiko Milton'o Berle'io sūnėnu). Vieną naktį, kai grojo garsiame "Starwood" klube, Berle'is jau tapęs grupės vadybininku, supažindino grupę su prodiuseriu Ted'u Templeman'u ir "Warner Bros." prezidentu Mo Ostin'u. Netrukus "Van Halen" pasirašė pirmojo albumo kontraktą, o Templeman'as, anksčiau sukūręs hitus grupei "The Doobie Brothers" prodiusavo pirmąjį ir dar penkis, ateityje išleistus "Van Halen" albumus.
1978-ųjų - 1985-ųjų "Van Halen" era (su vokalistu David'u Lee Roth'u)
Ted'o Templeman'o padedami grupės nariai greitai suskubo į įrašų studiją ir pradėjo įrašinėti savo pirmąjį albumą. Pavadintas paprasčiausiai "Van Halen" albumas susilaukė stulbinančios sėkmės ir pasiekė 19-ąją "Billboard" albumų 200-uko vietą. Visos dainos buvo įrašytos itin greit - per tris savaites. Albumas labai skyrėsi nuo kitų grupių albumų - visų pirma savo paprastumu. Albumas "Van Halen" skambėjo kone kaip gyvo garso įrašas, nes buvo naudojami kuo paprasčiausia muzikinė įranga. Pirmasis grupės albumas buvo kupinas novatoriškos muzikos technikos, paruošimo ir aranžuotės.
Pirmasis albumas tapo vienu geriausių debiutinių albumų istorijoje ir daugelio buvo pripažintas vienu iš daugiausiai įtakos muzikai padariusių albumų. Albume buvo superhitai "Ain't Talkin' 'Bout Love", "Eruption", "Runnin' With the Devil" ir du puikūs koveriai: "Kinks" - "You Really Got Me" ir John'o Brim'o "Ice Cream Man". Beveik metus grupė koncertavo ir užsitikrino savo, kaip puikios gyvai grojančios grupės reputaciją. Grupės dvasią palaikė puikios Eddie Van Halen'o gitaros variacijos ir David'o Lee Roth'o spalvinga asmenybė ir maivymasis (tai, kas vėliau įtakojo tai, kad jis paliko grupę). 1979-aisiais grupė sugrįžo į studiją ir pradėjo įrašinėti albumą, pavadinimu "Van Halen II". Šis albumas išlaikė pirmojo stilių, o pirmasis jo singlas buvo daina "Dance the Night Away".
Visus ateinančius ketverius metus grupė buvo itin gerai sutinkama ir fanų ir kritikų. Nuo 1980-ųjų grupė tapo pačia sekmingiausia ir įtakingiausia sunkiojo roko grupe pasaulyje (2000-aisiais kanalas "VH1" į septintąją geriausių visų laikų grupių sąrašo vietą). 1981-aisiais, įrašinėjant ketvirtąjį grupės albumą "Fair Warning" atmosfera grupėje pradėjo kaisti. Eddie aistra eksperimentams ir rimtesnėms dainomis susikirto su Roth'o popmuzikine prigimtimi ir šoumeniškumu. Nors Roth'as ir grupės vadybininkas patenkino Eddie norą eksperimentuoti, ketvirtasis albumas nesusilaukė didelės sėkmės, nes neturėjo jokių hitų. Penktajame albume "Diver Down" buvo puikus hitas: grupė nusprendė perdainuoti Roy'aus Orbinson'o rokenrolo hitą "Oh, Pretty Woman". Po sėkmingo "Diver Down" muzikinio turo, grupė oficialiai tapo geriausiai apmokama grupe, už savo solo koncertus gaunančia didžiausius honorarus. "Van Halen" buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą už tai, kad už 90-ies minučių pasirodymą 1983-iųjų JAV festivalyje gavo apvalią sumelę - 1 milijoną dolerių. ) Šis rekordas buvo sulaužytas tik 1990-aisiais!)
Šeštasis grupės albumas buvo tikra karjeros viršūnė. 1983-iųjų gruodį išleistas albumas, pavadinimu "1984" tapo dar didesne sensacija, nei senesni "Van Halen" albumai. Tačiau visas šis populiarumas neatnešė nieko gero - grupės nesutarimai pamažu vis labiau aštrėjo. Anksčiau labai retai naudoti klavišiniai dabar buvo pilnai integruoti į grupės muziką. Titulinis albumo singlas "Jump" tapo vienu geriausių visų laikų "Van Halen" hitų. "Jump" buvo itin smagus, žvalus ir smarkiai klavišinių pagardintas hitas, su dainai pritinkainčiais, Roth'o rašytais žodžiais. "Jump" tapo pirmuoju grupės numeris vienas hitu ir atnešė "Van Halen" pirmąją "Grammy" statulėlę. "1984" susilaukė ir kritikų ir fanų dėmesio ir pateko į antrąją "Billboard" albumo 200-uko vietą. Pirmoje šio čarto vietoje buvo neįveikiamas Michael'o Jackson'o albumas "Thriller", kuriame, kad ir kaip keistai skambėtų, grojo ir pats Eddie Van Halen'as. Eddie'is atliko Jackson'o hito "Beat It" gitaros partiją. Po puikaus muzikinio turo atmosfera grupėje tapo nepakeliama ir 1985-ųjų balandžio 1-ąją nė kiek nepokštaudamas vokalistas David'as Lee Roth'as paliko grupę.
1985-ųjų - 1996-ųjų "Van Halen" era (su vokalistu Sammy'iu Hagar'u)
Kol ieškojo naujo vokalisto, "Van Halen" buvo supažindinti su dainininku, gitaristu ir dainų autoriumi Sammy'iu Hagar'u. Hagar'as aštunto dešimtmečio pradžioje grojo grupėje "Montrose", o vėliau pasinėrė į solo karjerą. 1984-ieji Hagar'ui buvo itin sėkmingi, nes jis išleido labai populiarų albumą "VOA", kuriame buvo singlas "I Can't Drive 55", kuris pasiekė 26-ąją čartų poziciją. 1985-ųjų pabaigoje Sammy'is sutiko prisijungti prie grupės ir prasidėjo nauja "Van Halen" era.
Septintasis grupės albumas "5150" buvo išleistas 1986-ųjų pavasarį ir buvo labai sėkmingas. Albume buvo trys puikūs, klavišinių persunkti hitai: "Why Can't This Be Love," "Dreams," ir "Love Walks In". Visi šie singlai pasiekė "Billboard" Topo viršūnę. Albume taip pat buvo tikrai puikios ir savitą Eddie gitaros stilių perteikiančios dainos "Summer Nights" ir "Good Enough". Singlas "Best Of Both Words" tapo "Tour De France" atidarymo hitu. "5150" tapo stipriausiu albumu Hagar'o eroje.
Kita dešimtis metų buvo lydima kilimų ir nuopolių, tačiau dalies fanų nepasitenkinimas dėl pasikeitusio vokalisto buvo įveiktas vis didesnės komercinės sėkmės. Hagar'o stilius dar labiau pagausino ir taip jau milžinišką "Van Halen" fanų būrį, nes grupės muzika tapo prienamesnė visiems, o ir dainų žodžiai tapo artimesni publikai. Eddie grojimas klavišiniais praplėtė garso tekstūrų galimybes ir muzika tapo šiek tiek labiau persmelkta pop garsų. "Van Halen" muzikoje liko vis mažiau agresyvių Eddie gitaros rifų. Senosios sunkiosios "Van Halen" muzikos fanai pajuokiamai pavadino naująją muziką "Van Hagar".
Hagar'o eros metu grupės neapleido komercinis populiarumas JAV. Visi tuo periodu įrayti albumai tapo numeris vienas hitais "Billboard" albumų Top 200-uke. Dvylika grupės hitų papuolė į populiariojo roko Top 12-uką. "Van Halen" buvo du kartus nominuoti "Grammy" apdovanojimui ir laimėjo "Grammy" apdovanojimą už geriausią albumą - "For Unlawful Carnal Knowledge". Dešimto dešimtmečio viduryje "Van Halen" visdar mėgavosi populiarumu, nors dauguma hair metal grupių, kaip "Warrant" ir "Poison" neteko populiarumo dėl grunge muzikos eros atėjimo.
Įrašinėjant filmo "Twister" garso takelį įtampa tarp Hagar'o ir kitų grupės narių smarkiai išaugo. Nesutarimai epogėjų pasiekė 1996-aisiais. Vėliau Hagar'as pranešė, kad buvo išmestas iš grupės, o Eddie pateikė kitą versiją - teigė, kad Hagar'as pats išėjo iš grupės. Milžiniškas spaudos dėmesys padėjo Hagar'ui vėl sėkmingai pretęsti solo karjerą. Tačiau pačiai grupei "Van Halen" spauda pakišo koją ir viską "užlankstė" Sammy'io Hagar'o naudai. Sėkmė, kurią grupė pasiekė su Hagar'u dabar kybojo ant plauko. Fanai tik ir laukė sekančio grupės narių žingsnio ir jaudinosi dėl grupės ateities.
1997-ųjų - 1999-ųjų "Van Halen" era (su vokalistu Gary'iu Cherone)
Netrukus po Hagar'o netekties į studiją susirinko David'as Lee Roth'as, prodiuseris Glen'as Ballard'as ir "Van Halen". Buvo įrašytos dvi dainos, kurios vėliau pateko į grupės geriausių dainų albumą. Singlas su Roth'u "We Wise Magic" pateko į pirmąją čarto vietą, o pats albumas "The Best Of Van Halen, Vol.1" irgi pasiekė pirmąją vietą albumų čarte. Tačiau broliai Van Halen'ai vistiek ieškojau naujo vokalisto. Vienas iš labiausiai kritusių į akį buvo dar nežinomas dainininkas Mitch'as Malloy'us. Vėliau Malloy'us prisipažino, kad Eddie jau buvo jį nusamdęs, tačiau persigalvojo. 1996-ųjų "MTV" apdovanojimų ceremonijoje David'as Lee Roth'as ir "Van Halen" pristatė nominaciją. Šių apdovanojimų metu jie surengė savo pirmąjį pasirodymą kartu per paskutinius 11 metų. Jų pasirodymų metu žmonės plojo atsistoję ir visi tikėjosi grupės atsinaujinimo senąja sudėtimi. Tačiau tai neįvyko. Vėliau Eddie'is pasakojo spaudai apie priežastis dėl ko David'as nebuvo vėl priimtas į grupę. Eddie'is sakė, kad Roth'as buvo perdaug egocentriškas ir piktas ir jie tiesiog nebegalėjo groti kartu. O ir Mitch'as vėliau pats atsisakė groti grupėje, nes kaip pats sakė, po grupės pasirodymo su Roth'u jam nebeliko vilties pritapti grupėje. Po kelių savaičių spaudai jau buvo aišku, kad susivienijimo su Roth'u nebus. Vėliau Roth'as atsiprašė fanų, kurie vylėsi vėl jį girdėti "Van Halen" grupėje ir apkaltino grupės vadybininką, siekimu tokiais būdais geriau parduoti geriausių "Van Halen" dainų albumą. Kitą dieną broliai Van Halen'ai spaudai pareiškė, kad jie visą laiką nepagaudinėjo Roth'o ir neleido jam tikėtis grįžti į grupę.
Netrukus grupė vėl pradėjo ieškoti vokalisto ir pagaliau rado - juo tapo Bostono grupės "Extreme" vokalistas Gary'is Cherone'as. Su Gary'iu grupė įrašė eksperimentinį albumą "Van Halen III". Daug dainų buvo ilgesnės ir lengvesnės (pvz.: "Once"), labiau provokuojančios (pvz.: "How May I Say", kurioje Eddie atlieka vokalo partiją), arba tiesiog smarkiai išsiskiriančios iš senesnės "Van Halen" kūrybos (pvz.: "From Afar", "Josephina"). Šis albumas atitolino ištikimus grupės fanus ir nepritraukė naujų klausytojų. Jo pardavimai buvo žymiai mažesni nei senesnių grupės albumų. Nors albumas buvo nesėmingas, bet visgi turėjo hitų: singlas "Without You" šturmavo roko muzikos čartą. Po albumo "Van Halen III" turo Gary'is Cherone'as paliko "Van Halen". 2002-aisiais kompanija "Warner Bros." nutraukė sutartį su grupe, nors iki tol išleido visus jų albumus.
2000-ieji - 2004-ieji Keturi metai tylos
1996-aisiais baigėsi grupės "Van Halen" amžius. Buvo išleistas geriausių dainų albumas, po dešimties metų veiklos grupę paliko vokalistas ir grupė pradėjo mąstyti apie tolimesnę ateitį. Prasidėjo ilgai trukusi tyla. Eddie'is Van Halen'as netrukus patyrė operaciją, kiek vėliau pradėjo gydytis nuo vėžio ir po 21-erius metus trukusios santuokos su Valerie Bertinelli išsiskyrė. Sammy'is Hagar'as nuo to laiko kai paliko "Van Halen" išleido penkis solo albumus.
2004-ieji - 2005-ieji "Van Halen" vėl su Sammy'iu Hagar'u
2004-ųjų kovo pabaigoje "Van Halen" praneše, kad vėl susivienija su Sammy'iu Hagar'u ir ketina išleisti geriausių dainų albumą, bei išvykti į vasaros turą.
2004-ųjų liepą "Van Halen" išleido geriausių dainų rinkinį, kuriame buvo trys naujos dainos: "It's About Time", "Up For Breakfast" ir "Learning to See." Publiko reakcija į naujas dainas buvo įvairi. Grupės fanams buvo palengvinta dalia: rinkinys buvo išleistas dviem diskais. Vienas CD buvo skirtas geriausioms dainoms su David'u Lee Roth'u, kitas - su Sammy'iu Hagar'u. Tokiu būdu visi fanai galėjo rinktis ką klausyti. Geriausių dainų rinkinyje nebuvo nei vienos dainos iš albumo "Van Halen III". 2004-ųjų rugsėjį geriausių dainų albumas tapo platininiu. Vasaros turas grupei atnešė 55-is milijonus dolerių pelno ir pateko į didžiausių 2004-ųjų muzikinių turų 10-uką. Beveik visi koncertai susilaukė puikaus atsiliepimo iš muzikos kritikų. Tačiau netrukus grupė susilaukė rimtų nemalonumų. Sammy'is Hagar'as ir Michael'as Anthony'is netrukus pareiškė, kad Eddie Van Halen'o įnikimas į alkoholį palietė visą grupę. Netrukus visi pradėjo kalbėti apie milžiniškas bilietų kainas, kurios kartais siekdavo 200 dolerių ir tai, kad beveik visi koncertai liko neišpirkti. Pasibaigus turui "Van Halen" vėl dingo iš akiračio. Hagar'as grįžo į savo solo grupę "The Waboritas", o Anthony'is kartu su juo išvyko į turą. 2005-aisiais nebuvo jokių pranešimų apie "Van Halen" ateitį.
Šaltinis: http://www.music.lt/Van-Halen-grupe-485.html
Nariai:
David Lee Roth - vokalas
Eddie Van Halen - gitara, vokalas
Alex Van Halen - būgnai
Micheal Anthony - vokalas, bosinė gitara
Sammy Hagar - vokalas
Wolfgang Van Halen - bosinė gitara, vokalas
Septintajame dešimtmetyje Van Halen'ų šeima emigravo iš Nijmegeno, Olandijos į Pasadeną Kalifornijoje. Eddie ir Alex'o tėvas Jan'as Van Halen'as buvo kvalifikuotas saksofonistas ir klarnetininkas (jis netgi atliko savo partiją 1982-ųjų albume "Diver Down", dainoje "Big Bad Bill (Is Sweet William Now)"). Jan'as paskatino savo sūnų meilę muzikai. Ir vyresnysis brolis Alex'as ir jaunesnysis Eddie'is jau vaikystėje mokėsi groti pianinu. Kai vaikai paaugo, Alex'as pradėjo mokytis groti flamenko gitara, o Eddie'is - būgnais. Kol Eddie'is nešiojo laikraščius, kad galėtų susimokėti už savo būgnus, vyresnėlis Alex'as prisėdo prie būgnų. Grįžęs Eddie'is išgirdo brolį grojant dainą "Wipe Out" ir nujautęs jo talentą sutiko apsimainyti instrumentais.
Kol lankė pradinę ir vidurinę mokyklą broliai buvo įkūrę keletą grupių, pavadinimais "The Trojan Rubber Company," "The Broken Combs," ir "The Space Brothers". Būdami paaugliai jie įkūrė grupę "Mammoth", kurioje Eddie'is buvo pagrindinis vokalistas, grojo gitara, Alex'as būgnais, o Mark'as Stone'as bosine gitara. 1974-aisiais Stone'as buvo pakeistas Michael'u Anthony'iu, kuris tuo metu grojo grupėje "Snake". Grupė dar neturėjo vokalisto, todėl Anthony'is ir Eddie'is dainavo vokalo partijas.
1973-iaisiais David'as Lee Roth'as pradėjo nuomoti grupei patalpas. Tuo metu Roth'as dainavo "Mamoth" kokurentų grupėje. Eddie ir Alex'ui įgryso mokėti David'ui pinigus ir 1974-aisiais jie pakvietė jį dainuoti į savo grupę. Sužinojęs, kad Los Andžele yra dar viena grupė, pavadinimu "Mamoth", Roth'as pasiūlė grupės pavadinimą pakeisti į "Van Halen" (dar buvo apsvarstytas ir "Rat Salade" pavadinimo variantas). Savo biografijoje David'as Lee Roth'as rašė: "Pamaniau, kad "Van Halen" skamba kaip Santana, todėl man tai patiko."
Grupė pradėjo groti gerai žinomuose Los Andželo naktiniuose klubuose, kaip pavyzdžiui "Whisky A Go-Go". 1976-aisiais, laimingo atsitiktinumo dėka, "Van Halen" pasirodymą pamatė grupės "Kiss" bosistas Gene'as Simons'as. Susižavėjęs grupe jis finansavo pirmojo grupės įrašo demo įrašymą. Šiam įrašui patekus į blogas rankas, "Van Halen" neturėjo gaimybės jo sėkmingai išleisti. Grupė tęsė koncertavimą klubuose ir susipažino su Marshall'u Berle'iu (garsaus komiko Milton'o Berle'io sūnėnu). Vieną naktį, kai grojo garsiame "Starwood" klube, Berle'is jau tapęs grupės vadybininku, supažindino grupę su prodiuseriu Ted'u Templeman'u ir "Warner Bros." prezidentu Mo Ostin'u. Netrukus "Van Halen" pasirašė pirmojo albumo kontraktą, o Templeman'as, anksčiau sukūręs hitus grupei "The Doobie Brothers" prodiusavo pirmąjį ir dar penkis, ateityje išleistus "Van Halen" albumus.
1978-ųjų - 1985-ųjų "Van Halen" era (su vokalistu David'u Lee Roth'u)
Ted'o Templeman'o padedami grupės nariai greitai suskubo į įrašų studiją ir pradėjo įrašinėti savo pirmąjį albumą. Pavadintas paprasčiausiai "Van Halen" albumas susilaukė stulbinančios sėkmės ir pasiekė 19-ąją "Billboard" albumų 200-uko vietą. Visos dainos buvo įrašytos itin greit - per tris savaites. Albumas labai skyrėsi nuo kitų grupių albumų - visų pirma savo paprastumu. Albumas "Van Halen" skambėjo kone kaip gyvo garso įrašas, nes buvo naudojami kuo paprasčiausia muzikinė įranga. Pirmasis grupės albumas buvo kupinas novatoriškos muzikos technikos, paruošimo ir aranžuotės.
Pirmasis albumas tapo vienu geriausių debiutinių albumų istorijoje ir daugelio buvo pripažintas vienu iš daugiausiai įtakos muzikai padariusių albumų. Albume buvo superhitai "Ain't Talkin' 'Bout Love", "Eruption", "Runnin' With the Devil" ir du puikūs koveriai: "Kinks" - "You Really Got Me" ir John'o Brim'o "Ice Cream Man". Beveik metus grupė koncertavo ir užsitikrino savo, kaip puikios gyvai grojančios grupės reputaciją. Grupės dvasią palaikė puikios Eddie Van Halen'o gitaros variacijos ir David'o Lee Roth'o spalvinga asmenybė ir maivymasis (tai, kas vėliau įtakojo tai, kad jis paliko grupę). 1979-aisiais grupė sugrįžo į studiją ir pradėjo įrašinėti albumą, pavadinimu "Van Halen II". Šis albumas išlaikė pirmojo stilių, o pirmasis jo singlas buvo daina "Dance the Night Away".
Visus ateinančius ketverius metus grupė buvo itin gerai sutinkama ir fanų ir kritikų. Nuo 1980-ųjų grupė tapo pačia sekmingiausia ir įtakingiausia sunkiojo roko grupe pasaulyje (2000-aisiais kanalas "VH1" į septintąją geriausių visų laikų grupių sąrašo vietą). 1981-aisiais, įrašinėjant ketvirtąjį grupės albumą "Fair Warning" atmosfera grupėje pradėjo kaisti. Eddie aistra eksperimentams ir rimtesnėms dainomis susikirto su Roth'o popmuzikine prigimtimi ir šoumeniškumu. Nors Roth'as ir grupės vadybininkas patenkino Eddie norą eksperimentuoti, ketvirtasis albumas nesusilaukė didelės sėkmės, nes neturėjo jokių hitų. Penktajame albume "Diver Down" buvo puikus hitas: grupė nusprendė perdainuoti Roy'aus Orbinson'o rokenrolo hitą "Oh, Pretty Woman". Po sėkmingo "Diver Down" muzikinio turo, grupė oficialiai tapo geriausiai apmokama grupe, už savo solo koncertus gaunančia didžiausius honorarus. "Van Halen" buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą už tai, kad už 90-ies minučių pasirodymą 1983-iųjų JAV festivalyje gavo apvalią sumelę - 1 milijoną dolerių. ) Šis rekordas buvo sulaužytas tik 1990-aisiais!)
Šeštasis grupės albumas buvo tikra karjeros viršūnė. 1983-iųjų gruodį išleistas albumas, pavadinimu "1984" tapo dar didesne sensacija, nei senesni "Van Halen" albumai. Tačiau visas šis populiarumas neatnešė nieko gero - grupės nesutarimai pamažu vis labiau aštrėjo. Anksčiau labai retai naudoti klavišiniai dabar buvo pilnai integruoti į grupės muziką. Titulinis albumo singlas "Jump" tapo vienu geriausių visų laikų "Van Halen" hitų. "Jump" buvo itin smagus, žvalus ir smarkiai klavišinių pagardintas hitas, su dainai pritinkainčiais, Roth'o rašytais žodžiais. "Jump" tapo pirmuoju grupės numeris vienas hitu ir atnešė "Van Halen" pirmąją "Grammy" statulėlę. "1984" susilaukė ir kritikų ir fanų dėmesio ir pateko į antrąją "Billboard" albumo 200-uko vietą. Pirmoje šio čarto vietoje buvo neįveikiamas Michael'o Jackson'o albumas "Thriller", kuriame, kad ir kaip keistai skambėtų, grojo ir pats Eddie Van Halen'as. Eddie'is atliko Jackson'o hito "Beat It" gitaros partiją. Po puikaus muzikinio turo atmosfera grupėje tapo nepakeliama ir 1985-ųjų balandžio 1-ąją nė kiek nepokštaudamas vokalistas David'as Lee Roth'as paliko grupę.
1985-ųjų - 1996-ųjų "Van Halen" era (su vokalistu Sammy'iu Hagar'u)
Kol ieškojo naujo vokalisto, "Van Halen" buvo supažindinti su dainininku, gitaristu ir dainų autoriumi Sammy'iu Hagar'u. Hagar'as aštunto dešimtmečio pradžioje grojo grupėje "Montrose", o vėliau pasinėrė į solo karjerą. 1984-ieji Hagar'ui buvo itin sėkmingi, nes jis išleido labai populiarų albumą "VOA", kuriame buvo singlas "I Can't Drive 55", kuris pasiekė 26-ąją čartų poziciją. 1985-ųjų pabaigoje Sammy'is sutiko prisijungti prie grupės ir prasidėjo nauja "Van Halen" era.
Septintasis grupės albumas "5150" buvo išleistas 1986-ųjų pavasarį ir buvo labai sėkmingas. Albume buvo trys puikūs, klavišinių persunkti hitai: "Why Can't This Be Love," "Dreams," ir "Love Walks In". Visi šie singlai pasiekė "Billboard" Topo viršūnę. Albume taip pat buvo tikrai puikios ir savitą Eddie gitaros stilių perteikiančios dainos "Summer Nights" ir "Good Enough". Singlas "Best Of Both Words" tapo "Tour De France" atidarymo hitu. "5150" tapo stipriausiu albumu Hagar'o eroje.
Kita dešimtis metų buvo lydima kilimų ir nuopolių, tačiau dalies fanų nepasitenkinimas dėl pasikeitusio vokalisto buvo įveiktas vis didesnės komercinės sėkmės. Hagar'o stilius dar labiau pagausino ir taip jau milžinišką "Van Halen" fanų būrį, nes grupės muzika tapo prienamesnė visiems, o ir dainų žodžiai tapo artimesni publikai. Eddie grojimas klavišiniais praplėtė garso tekstūrų galimybes ir muzika tapo šiek tiek labiau persmelkta pop garsų. "Van Halen" muzikoje liko vis mažiau agresyvių Eddie gitaros rifų. Senosios sunkiosios "Van Halen" muzikos fanai pajuokiamai pavadino naująją muziką "Van Hagar".
Hagar'o eros metu grupės neapleido komercinis populiarumas JAV. Visi tuo periodu įrayti albumai tapo numeris vienas hitais "Billboard" albumų Top 200-uke. Dvylika grupės hitų papuolė į populiariojo roko Top 12-uką. "Van Halen" buvo du kartus nominuoti "Grammy" apdovanojimui ir laimėjo "Grammy" apdovanojimą už geriausią albumą - "For Unlawful Carnal Knowledge". Dešimto dešimtmečio viduryje "Van Halen" visdar mėgavosi populiarumu, nors dauguma hair metal grupių, kaip "Warrant" ir "Poison" neteko populiarumo dėl grunge muzikos eros atėjimo.
Įrašinėjant filmo "Twister" garso takelį įtampa tarp Hagar'o ir kitų grupės narių smarkiai išaugo. Nesutarimai epogėjų pasiekė 1996-aisiais. Vėliau Hagar'as pranešė, kad buvo išmestas iš grupės, o Eddie pateikė kitą versiją - teigė, kad Hagar'as pats išėjo iš grupės. Milžiniškas spaudos dėmesys padėjo Hagar'ui vėl sėkmingai pretęsti solo karjerą. Tačiau pačiai grupei "Van Halen" spauda pakišo koją ir viską "užlankstė" Sammy'io Hagar'o naudai. Sėkmė, kurią grupė pasiekė su Hagar'u dabar kybojo ant plauko. Fanai tik ir laukė sekančio grupės narių žingsnio ir jaudinosi dėl grupės ateities.
1997-ųjų - 1999-ųjų "Van Halen" era (su vokalistu Gary'iu Cherone)
Netrukus po Hagar'o netekties į studiją susirinko David'as Lee Roth'as, prodiuseris Glen'as Ballard'as ir "Van Halen". Buvo įrašytos dvi dainos, kurios vėliau pateko į grupės geriausių dainų albumą. Singlas su Roth'u "We Wise Magic" pateko į pirmąją čarto vietą, o pats albumas "The Best Of Van Halen, Vol.1" irgi pasiekė pirmąją vietą albumų čarte. Tačiau broliai Van Halen'ai vistiek ieškojau naujo vokalisto. Vienas iš labiausiai kritusių į akį buvo dar nežinomas dainininkas Mitch'as Malloy'us. Vėliau Malloy'us prisipažino, kad Eddie jau buvo jį nusamdęs, tačiau persigalvojo. 1996-ųjų "MTV" apdovanojimų ceremonijoje David'as Lee Roth'as ir "Van Halen" pristatė nominaciją. Šių apdovanojimų metu jie surengė savo pirmąjį pasirodymą kartu per paskutinius 11 metų. Jų pasirodymų metu žmonės plojo atsistoję ir visi tikėjosi grupės atsinaujinimo senąja sudėtimi. Tačiau tai neįvyko. Vėliau Eddie'is pasakojo spaudai apie priežastis dėl ko David'as nebuvo vėl priimtas į grupę. Eddie'is sakė, kad Roth'as buvo perdaug egocentriškas ir piktas ir jie tiesiog nebegalėjo groti kartu. O ir Mitch'as vėliau pats atsisakė groti grupėje, nes kaip pats sakė, po grupės pasirodymo su Roth'u jam nebeliko vilties pritapti grupėje. Po kelių savaičių spaudai jau buvo aišku, kad susivienijimo su Roth'u nebus. Vėliau Roth'as atsiprašė fanų, kurie vylėsi vėl jį girdėti "Van Halen" grupėje ir apkaltino grupės vadybininką, siekimu tokiais būdais geriau parduoti geriausių "Van Halen" dainų albumą. Kitą dieną broliai Van Halen'ai spaudai pareiškė, kad jie visą laiką nepagaudinėjo Roth'o ir neleido jam tikėtis grįžti į grupę.
Netrukus grupė vėl pradėjo ieškoti vokalisto ir pagaliau rado - juo tapo Bostono grupės "Extreme" vokalistas Gary'is Cherone'as. Su Gary'iu grupė įrašė eksperimentinį albumą "Van Halen III". Daug dainų buvo ilgesnės ir lengvesnės (pvz.: "Once"), labiau provokuojančios (pvz.: "How May I Say", kurioje Eddie atlieka vokalo partiją), arba tiesiog smarkiai išsiskiriančios iš senesnės "Van Halen" kūrybos (pvz.: "From Afar", "Josephina"). Šis albumas atitolino ištikimus grupės fanus ir nepritraukė naujų klausytojų. Jo pardavimai buvo žymiai mažesni nei senesnių grupės albumų. Nors albumas buvo nesėmingas, bet visgi turėjo hitų: singlas "Without You" šturmavo roko muzikos čartą. Po albumo "Van Halen III" turo Gary'is Cherone'as paliko "Van Halen". 2002-aisiais kompanija "Warner Bros." nutraukė sutartį su grupe, nors iki tol išleido visus jų albumus.
2000-ieji - 2004-ieji Keturi metai tylos
1996-aisiais baigėsi grupės "Van Halen" amžius. Buvo išleistas geriausių dainų albumas, po dešimties metų veiklos grupę paliko vokalistas ir grupė pradėjo mąstyti apie tolimesnę ateitį. Prasidėjo ilgai trukusi tyla. Eddie'is Van Halen'as netrukus patyrė operaciją, kiek vėliau pradėjo gydytis nuo vėžio ir po 21-erius metus trukusios santuokos su Valerie Bertinelli išsiskyrė. Sammy'is Hagar'as nuo to laiko kai paliko "Van Halen" išleido penkis solo albumus.
2004-ieji - 2005-ieji "Van Halen" vėl su Sammy'iu Hagar'u
2004-ųjų kovo pabaigoje "Van Halen" praneše, kad vėl susivienija su Sammy'iu Hagar'u ir ketina išleisti geriausių dainų albumą, bei išvykti į vasaros turą.
2004-ųjų liepą "Van Halen" išleido geriausių dainų rinkinį, kuriame buvo trys naujos dainos: "It's About Time", "Up For Breakfast" ir "Learning to See." Publiko reakcija į naujas dainas buvo įvairi. Grupės fanams buvo palengvinta dalia: rinkinys buvo išleistas dviem diskais. Vienas CD buvo skirtas geriausioms dainoms su David'u Lee Roth'u, kitas - su Sammy'iu Hagar'u. Tokiu būdu visi fanai galėjo rinktis ką klausyti. Geriausių dainų rinkinyje nebuvo nei vienos dainos iš albumo "Van Halen III". 2004-ųjų rugsėjį geriausių dainų albumas tapo platininiu. Vasaros turas grupei atnešė 55-is milijonus dolerių pelno ir pateko į didžiausių 2004-ųjų muzikinių turų 10-uką. Beveik visi koncertai susilaukė puikaus atsiliepimo iš muzikos kritikų. Tačiau netrukus grupė susilaukė rimtų nemalonumų. Sammy'is Hagar'as ir Michael'as Anthony'is netrukus pareiškė, kad Eddie Van Halen'o įnikimas į alkoholį palietė visą grupę. Netrukus visi pradėjo kalbėti apie milžiniškas bilietų kainas, kurios kartais siekdavo 200 dolerių ir tai, kad beveik visi koncertai liko neišpirkti. Pasibaigus turui "Van Halen" vėl dingo iš akiračio. Hagar'as grįžo į savo solo grupę "The Waboritas", o Anthony'is kartu su juo išvyko į turą. 2005-aisiais nebuvo jokių pranešimų apie "Van Halen" ateitį.
Šaltinis: http://www.music.lt/Van-Halen-grupe-485.html
Nariai:
David Lee Roth - vokalas
Eddie Van Halen - gitara, vokalas
Alex Van Halen - būgnai
Micheal Anthony - vokalas, bosinė gitara
Sammy Hagar - vokalas
Wolfgang Van Halen - bosinė gitara, vokalas
